- poteriauti
- põteriauti, -iauja (-iauna), -iavo Gs, Kb, poteriáuti, -iáuja, -iãvo OZ41, Rm 1. intr., tr. bažn. kalbėti poterius, melstis: Kadai ir poteriáuti lenkiškai mokino Gg. Aš i dabar poteriáunu lietuviškai Sem. Mama, tavęs pasilgusi, vis poteriáuja už tave Jnšk. Ubagas pas duris pradėjo poteriáut LB192. Bobinčiuj poteriavo suklaupusios kelios moterys ir du apdriskusiu ubagu J.Bil. Bobutė pusbalsiu poteriavo J.Jabl. Ražančių põteriavo Kbr. ^ Bamba kap ubagas poteriaudamas KrvP(Auk). Baigiau poteriauti, bet nebėr ko pusryčiauti KrvP(Rtn). Baigė merga poteriavus, kai pamatė piršlius atvažiavus KrvP(Šd). Poteriavo poteriavo – nieko negavo, kaip pradėjo giedot – pradėjo visi duot PPr407. Už pinigus ir velnias poteriauja LTR(Srd). 2. intr. prk. su nepasitenkinimu kalbėti, bambėti: Poteriáuja ir poteriáuja! Ėr. Gana tau an manę poteriáuti! Mrc. 3. intr. prk. niekus kalbėti, plepėti: Ko põteriauji – prie darbo [eik]! Jrb. Ilgai tu čia poteriausi kap katinas an pečiaus! Ml. 4. intr. prk. murkti, barakatinuoti: Katė atsigulė i poteriáuna Švnč. ^ Nemurmėk kap katinas poteriáudamas Nč. ║ zyzti, bygzti: Poteriãvo poteriãvo grambuolys ir nulėkė Vlk. \ poteriauti; apipoteriauti; atpoteriauti; įpoteriauti; išpoteriauti; papoteriauti; pripoteriauti; užpoteriauti
Dictionary of the Lithuanian Language.